pariebus

pariebùs, -ì adj. (4), pãriebus, -i (1) 1. nesulysęs, apyriebis, riebokas: I tavo karvė y[ra] pãriebi Grg. Juk gražus tas kavalierius – pãriebus toks KlvrŽ. 2. riebokai pataisytas, su riebalais: Bagotai mirus, bus pariẽbios kogalės ubagams, t. y. pašers anuos gerai J.

pariebiaĩ adv., pãriebiai: Įsipyliau taukų į kruopus pãriebiai KlvrŽ.